- nečiabuvis
- nečiãbuvis, -ė smob. (1) BŽ439; N kas atsikėlęs iš kitur, nevietinis žmogus: Aš nečiãbuvis, aš ar nieko nežinau Lnkv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
nečiabuvis
Look at other dictionaries:
nebuvys — nebuvỹs, ė̃ smob. (3b), nebuvis N, [K] žr. nečiabuvis: Ji čia nebuvė̃ Alvt … Dictionary of the Lithuanian Language
